1 Korintiečiams 15

₁Broliai, aš aiškinu jums Evangeliją, kurią esu jums paskelbęs, kurią priėmėte, kurioje stovite ₂ir kuria būsite išgelbėti, jeigu jos laikotės taip, kaip esu jums paskelbęs; antraip būtumėte veltui įtikėję.

₃Pirmiausia aš jums perdaviau, ką esu gavęs, būtent:

₆Vėliau jis pasirodė iš karto daugiau negu penkiems šimtams brolių, kurių daugumas tebegyvena iki šiolei, o kai kurie yra užmigę. ₇Po to jis pasirodė Jokūbui, paskui visiems apaštalams. ₈O visų paskiausiai, lyg ne laiku gimusiam, jis pasirodė ir man.

₉Juk aš esu mažiausias iš apaštalų, nevertas vadintis apaštalu, nes esu persekiojęs Dievo Bažnyčią. ₁₀Bet Dievo malone esu, kas esu, ir jo man suteiktoji malonė neliko bergždžia. Aš daugiau už juos visus esu įdėjęs triūso, žinoma, ne aš, o su manimi esanti Dievo malonė. ₁₁Taigi ar aš, ar jie, – taip mes skelbiame, ir taip jūs įtikėjote.

₁₂Skelbiama apie Kristų, kad jis buvo prikeltas iš numirusių, tad kaipgi kai kurie jūsų sako, jog nesą mirusiųjų prisikėlimo?! ₁₃Jeigu nėra mirusiųjų prisikėlimo, tai ir Kristus nebuvo prikeltas. ₁₄O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas. ₁₅Tuomet mes liekame melagingi Dievo liudytojai, nes liudijome Dievo akyse, kad jis prikėlęs Kristų, kurio jis nėra prikėlęs, jeigu mirusieji negali būti prikelti. ₁₆Juk jei mirusieji negali būti prikelti, tai ir Kristus nebuvo prikeltas. ₁₇O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai jūsų tikėjimas tuščias, ir jūs dar tebesate savo nuodėmėse. ₁₈Taip pat ir užmigusieji Kristuje yra žuvę. ₁₉Ir jei vien dėl šio gyvenimo dėjome savo viltis į Kristų, tai mes labiausiai apgailėtini iš visų žmonių.

₂₀Bet dabar Kristus tikrai yra prikeltas iš numirusių kaip užmigusiųjų pirmagimis.

₂₁Kaip per žmogų atsirado mirtis, taip per žmogų ir mirusiųjų prisikėlimas. ₂₂Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti, ₂₃tačiau kiekvienas pagal savo eilę: pirma Kristus, po jo – priklausantys Kristui jo atėjimo metu. ₂₄Paskui bus galas, kai jis perduos karalystę Dievui Tėvui, sunaikinęs visas valdžias, galybes ir pajėgas. ₂₅Jis juk turi karaliauti ir paguldyti po savo kojomis visus priešus. ₂₆Kaip paskutinis priešas bus sunaikinta mirtis. ₂₇Juk jis visa palenkė jam po kojų. Kai sakoma, jog visa palenkta, tai savaime suprantama, kad išskyrus tą, kuris jam visa palenkė. ₂₈Kai jam bus visa palenkta, tuomet ir pats Sūnus nusilenks tam, kuris buvo viską jam palenkęs, kad Dievas būtų viskas visame kame.

₂₉Antra vertus, ką tikisi laimėti tie, kurie krikštijasi vietoj mirusiųjų? Jei iš viso mirusieji nebus prikelti, tai kam gi jie krikštijasi už juos? ₃₀O kodėl ir mes kas valandą nevengiame pavojų? ₃₁Prisiekiu savo pasididžiavimu – jumis, broliai, mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje, jog aš kasdien mirštu! ₃₂Jei aš grynai kaip žmogus kovojau Efeze su laukiniais žvėrimis, tai kokia man iš to nauda? Jeigu mirusieji nebus prikelti, tai valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime. ₃₃Neapsirikite: „Blogos draugijos gadina gerus papročius!“ ₃₄Pabuskite, kaip dera, iš apsvaigimo ir nebedarykite nuodėmių! Jūsų gėdai pasakysiu, kad kai kurie jūsų visiškai nepažįsta Dievo.

₃₅Gal kas paklaus: „Kaip bus prikelti mirusieji? Su kokiu kūnu jie pasirodys?“ ₃₆Neišmanėli! Ką tu pasėji, neatgimsta, jei prieš tai nenumiršta. ₃₇Kad ir ką sėji, tu sėji ne būsimąjį kūną, bet pliką grūdą, sakysime, kviečių ar kitokių javų. ₃₈Tuo tarpu Dievas duoda jam kūną, kokio panorėjęs, ir kiekvienai sėklai savišką kūną.

₃₉Kūnai nevienodi. Žmogaus kūnas vienoks, gyvulių kitoks, dar kitoks kūnas paukščių ir vėl kitoks žuvų. ₄₀Taip pat yra dangaus kūnai ir žemės kūnai, bet vienoks dangaus kūnų spindesys, kitoks žemės kūnų. ₄₁Vienoks saulės švytėjimas, kitoks mėnulio blizgesys ir dar kitoks žvaigždžių žėrėjimas. Net ir žvaigždė nuo žvaigždės skiriasi spindėjimu.

₄₂Toks ir mirusiųjų prisikėlimas. Sėjamas gendantis kūnas, keliasi negendantis. ₄₃Sėjamas prastas, keliasi garbingas. Sėjamas silpnas, keliasi galingas. ₄₄Sėjamas juslinis kūnas, keliasi dvasinis kūnas. Jeigu esama juslinio kūno, tai esama ir dvasinio. ₄₅Taip ir parašyta: Pirmasis žmogus Adomas tapo gyva būtybe; paskutinis Adomas tapo gyvybę teikiančia dvasia. ₄₆Ne dvasinis esti pirmiau, bet juslinis, ir tik paskui dvasinis. ₄₇Pirmasis žmogus yra iš žemės, žemiškas, antrasis žmogus – iš dangaus. ₄₈Koks žemiškasis, tokie ir žemiškieji, o koks dangiškasis, tokie ir dangiškieji. ₄₉Ir kaip nešiojome žemiškojo atvaizdą, taip nešiosime ir dangiškojo paveikslą.

₅₀Bet aš jums, broliai, tvirtinu: kūnas ir kraujas nepaveldės Dievo karalystės, ir kas genda, nepaveldės to, kas negenda.

₅₁Štai aš jums atskleidžiu paslaptį: nors mes ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti – ₅₂staiga, viena akimirka, gaudžiant paskutiniam trimitui. Trimitas nuaidės, ir mirusieji bus prikelti jau negendantys, ir mes būsime pakeisti. ₅₃Juk reikia, kad šis gendantis [kūnas] apsivilktų negendamybe, šis marus [kūnas] apsivilktų nemarybe.

₅₄Kada šis gendantis [kūnas] apsivilks negendamybe ir šis marus [kūnas] apsivilks nemarybe, tuomet išsipildys užrašytas žodis:

₅₆Mirties geluonis yra nuodėmė, o nuodėmės jėga – Įstatymas.

₅₇Bet dėkui Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.

₅₈Tad, mano mylimieji broliai, būkite tvirti ir nepajudinami, vis uoliau dirbkite Viešpaties darbą ir žinokite, kad jūsų triūsas ne veltui Viešpatyje.